Meškauogė

    Meškauogė (Arctostaphylos uva-ursi) Meškauogė – visžalis, žemai besidriekiantis krūmokšnis iš erikinių (Ericaceae) šeimos.

• Aukštis: 10–30 cm.
• Stiebai: šliaužiantys, sumedėję, tvirti, įsišaknijantys.
• Lapai: odiški, tamsiai žali, pailgi, blizgūs, išsilaikantys visus metus.
• Žiedai: varpelio formos, balti arba švelniai rausvi, žydi gegužės–birželio mėn.
• Vaisiai: ryškiai raudonos, apvalios uogos, prinoksta rugpjūčio–rugsėjo mėn.

• Auga smėlinguose, sausuose, rūgščiuose dirvožemiuose, pušynuose, kalnų šlaituose, tundroje.
• Paplitusi visoje Šiaurės pusrutulio vėsioje klimato juostoje – Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
• Lietuvoje dažniausiai aptinkama sausuose pušynuose ir smėlingose vietovėse.

• Lapai – svarbiausia vaistinė žaliava. Jie skinami pavasarį arba anksti rudenį, džiovinami gerai vėdinamose patalpose.
• Uogos – rečiau vartojamos dėl kartoko skonio, bet tinkamos maistui po terminio apdorojimo.

• Arbutinas – natūralus glikozidas, pasižymintis antiseptiniu poveikiu šlapimo takams.
• Flavonoidai – veikia antioksidantiškai, stiprina kapiliarus.
• Taninai – sutraukiantis poveikis, slopina uždegimą.
• Organinės rūgštys (galinė, ursolinė) – priešuždegiminės savybės.
• Vitaminai ir mineralai – nedideliais kiekiais.

• Tradiciškai naudojama šlapimo takų infekcijoms lengvinti (pvz., cistitui, uretritui).
• Skatina šlapimo išsiskyrimą.
• Padeda slopinti uždegiminius procesus šlapimo pūslėje ir inkstuose.
• Veikia lengvai sutraukiamai dėl taninų.

1. 1 valg. šaukštą džiovintų meškauogės lapų užpilti 200 ml šalto vandens.
2. Užvirti ir virti ant silpnos ugnies 10–15 min.
3. Nukošti, gerti šiltą po 1/3 stiklinės 2–3 kartus per dieną. (Svarbu – vartoti ne ilgiau kaip 7–10 dienų iš eilės, po to daryti pertrauką).

• Netinka nėščioms ir žindančioms moterims.
• Nevartoti vaikams be gydytojo priežiūros.
• Sergant inkstų ligomis – pasitarti su mediku.