Ugniažolė

  Ugniažolė (Chelidonium majus) – savybės, nauda ir panaudojimas Kas yra ugniažolė? Ugniažolė (lot. Chelidonium majus) – daugiametis aguoninių šeimos augalas, dažnai sutinkamas pievose, pamiškėse, pakelėse ir sodybose. Užauga iki 30–100 cm aukščio, turi skiautėtus, švelniai plaukuotus lapus, o nulaužus stiebą ar lapkotį pasirodo būdingos ryškiai geltonos sultys. Žydi smulkiais geltonais žiedais nuo gegužės iki rugsėjo.

• Antibakterinės – naikina kenksmingas bakterijas.
• Priešuždegiminės – mažina uždegiminius procesus.
• Choleretinės – skatina tulžies išsiskyrimą ir gerina kepenų veiklą.
• Spazmolitinės – atpalaiduoja raumenų spazmus.
• Raminamosios – veikia nervų sistemą, mažina įtampą.

• Geltonos sultys tepamos ant karpų, nuospaudų, papilomų.
• Naudojama odos uždegimams ir grybeliniams pažeidimams gydyti.

• Arbatos, užpilai ir ekstraktai vartojami virškinimo gerinimui.
• Padeda esant kepenų, tulžies pūslės, skrandžio ir žarnyno sutrikimams.
• Tinka esant spazmams, skausmui ir kai kuriems uždegimams.

• Izochinolino alkaloidai: chelidoninas, chelerytrinas, sanguinarinas, berberinas, coptisinas.
• Flavonoidai – antioksidacinė apsauga.
• Organinės rūgštys – gerina medžiagų apykaitą.
• Vitaminas C – stiprina imuninę sistemą.
• Eteriniai aliejai – suteikia priešuždegiminių ir antiseptinių savybių.

• Nevartoti nėštumo ir žindymo metu.
• Nevartoti ilgiau nei rekomenduojama, kad nebūtų pakenkta kepenims.
• Visada pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.